vienšokis

vienšõkis, -ė adj. (2) vienas supančiotas, nesudvailintas, nesudvilypuotas: Keršį ir laukę sudvilypavo, o palšį vienšokį paleido Rs.

vienšõkiai adv.: Juodį ir sartę sudvilypuok, o kitus paleisk vienšõkiai Rs. Vienšõkiai paleist arklių negali – kažin kur atsidurs Slv.